Nė viename paskelbtame tyrime su žmonėmis nebuvo tiriamas CJC-1295 ar ipamorelino poveikis vaisingumui, spermatozoidų kokybei ar reprodukciniams hormonams. Tačiau yra nemažai ir tikrai gerai dokumentuotų atskirų tyrimų apie tai, kaip pats augimo hormonas sąveikauja su reprodukcine sistema. Kadangi šie peptidai veikia didindami augimo hormono lygį, šie platesnio masto tyrimai suteikia svarbų, nors ir netiesioginį, kontekstą, padedantį suprasti, kas teoriškai galėtų turėti įtakos.
CJC-1295 ir ipamorelinas bei vaisingumas
Augimo hormonas atlieka gerai įtvirtintą, nors ir antraeilį, vaidmenį žmogaus reprodukcijoje. Tai buvo tirta dešimtmečius, daugiausia augimo hormono trūkumo ir nevaisingumo gydymo kontekste, o ne konkrečiai augimo hormoną išskiriančių peptidų, tokių kaip CJC-1295 ar ipamorelinas, atžvilgiu. 2023 m. atliktoje išsamioje apžvalgoje, kurioje buvo analizuojamas augimo hormono poveikis suaugusių žmonių lytinėms liaukoms, buvo aprašytas įdomus reiškinys. Augimo hormono receptoriai yra sėklidėse ir kiaušidėse. Augimo hormonas gali daryti įtaką lytinių liaukų jautrumui reprodukciniams hormonams, tiesiogiai reguliuojantiems vaisingumą, konkrečiai FSH ir LH. Jis tai daro daugiausia bendradarbiaudamas su IGF-1, o ne veikdamas kaip pagrindinis veiksnys, skatinantis pačią reprodukcinę funkciją [1]. Toje pačioje apžvalgoje aptarta, kaip augimo hormono papildai buvo tirti kaip pagalbinė terapija konkrečiose nevaisingumo gydymo situacijose, tiek vyrams, tiek moterims. Paprastai tai buvo taikoma asmenims, kuriems jau buvo nustatytas augimo hormono trūkumas, o ne tiems, kurių augimo hormono lygis buvo normalus ir kurie siekė pagerinti vaisingumą [1].
Svarbu suprasti, ką šie tyrimai rodo, o ko – ne. Tai tyrimai, skirti pačiam augimo hormonui, paprastai skiriamam tiesiogiai, tiriamųjų grupėse, atrinktose būtent dėl to, kad joms buvo būdingas šio hormono trūkumas. Jie neapima CJC-1295 ar ipamorelino. Nė viename tyrime nebuvo tikrinama, ar netiesioginis augimo hormono kiekio padidėjimas, pasiektas naudojant šiuos augimo hormoną išskiriančius peptidus, žmonėms, neturintiems augimo hormono trūkumo, sukelia kokį nors panašų poveikį vaisingumui.
CJC-1295 ir ipamorelinas bei moterų vaisingumas
Kalbant apie poveikį, susijusį su moterų vaisingumu, toje pačioje 2023 m. apžvalgoje aprašytas įrodymais pagrįstas augimo hormono vaidmuo kiaušidžių funkcionavime. Tai apima jo poveikį kiaušidžių folikulų vystymuisi, hormonų gamybai kiaušidėse bei augimo hormono receptorių buvimą ląstelėse visame moters reprodukciniame trakte [1]. Atskirose apžvalgose, skirtose platesnei augimo hormono reprodukcinei fiziologijai, aprašytas jo taikymas tam tikrose dirbtinio apvaisinimo situacijose. Augimo hormonas buvo tiriamas kaip maisto papildas, skirtas pagerinti kiaušinėlių kokybę ir atsaką į gydymą tam tikrose pacientų grupėse, kurioms atliekamos vaisingumo procedūros. Kalbant konkrečiai apie ipamoreliną, yra vienas reikšmingas tyrimas su gyvūnais. Tyrimas su tilapijomis analizavo grelino agonisto – ipamorelino acetato – poveikį reprodukcinei ašiai. Tyrimas parodė, kad šio preparato vartojimas lėmė padidėjusį besivystančių reprodukcinių ląstelių skaičių, kartu su padidėjusiu liuteinizuojančio hormono ir susijusio lytinio steroido hormono kiekiu šioje rūšyje [2].
Tai tikrai vertas dėmesio atradimas. Tačiau jis pagrįstas tyrimais su žuvimis, o tai reiškia didelį evoliucinį ir fiziologinį atotrūkį nuo moterų reprodukcinės biologijos. Jokių panašių tyrimų su žinduoliais ar žmonėmis, kuriuose būtų specialiai naudojama ipamorelina, nebuvo atlikta.
Kalbant konkrečiai apie menopauzę, nė viename iš šioje serijoje nustatytų tyrimų nebuvo analizuojamas CJC-1295 ar ipamorelino poveikis hormoniniams pokyčiams ar menopauzės simptomams. Tai yra tikra ir visiška įrodymų spraga, o ne sritis, kurioje būtų bent jau preliminarių atradimų.
CJC-1295 ir ipamorelinas bei vyrų vaisingumas
Tyrimai su žmonėmis, kuriuose augimo hormonas konkrečiai siejamas su vyrų vaisingumu, pateikia šiek tiek įtikinamesnius įrodymus nei moterų atveju. Tačiau verta pažymėti, kad šie tyrimai susiję su pačiu augimo hormonu, o ne su CJC-1295 ar ipamorelinu. Dėmesio vertas klinikinis tyrimas su žmonėmis, paskelbtas žurnale „Fertility and Sterility“, analizavo augimo hormono gydymą vyrams, kenčiantiems nuo nevaisingumo, kuriems buvo nustatytas sutrikęs augimo hormono atsakas. Tyrimas parodė, kad 12 savaičių trukmės gydymas augimo hormonu buvo susijęs su žymiu šių vyrų spermatozoidų judrumo padidėjimu. Estradiolio, testosterono, prolaktino, FSH ir LH lygiai per visą tyrimo laikotarpį išliko nepakitę [3]. Tai reikšmingas ir tiesiogiai svarbus atradimas, susijęs su žmonėmis. Tačiau svarbu tiksliai apibrėžti, ką tiksliai nustato šis tyrimas, o ko – ne. Tyrimas apėmė tiesioginį augimo hormono skyrimą konkrečiai populiacijai, kurioje jau buvo nustatytas sumažėjęs augimo hormono reaktyvumas. Nebuvo tiriamas augimo hormono stimuliatorius, toks kaip CJC-1295 ar ipamorelinas. Taip pat nebuvo įtraukti vyrai, kurių pradiniai augimo hormono lygiai buvo normalūs.
Kalbant konkrečiai apie ipamoreliną, jo pradinės farmakologinės charakteristikos apėmė bandymus su kiaulėmis. Šie tyrimai parodė, kad šis junginys, kartu su tuo metu tiriamais susijusiais augimo hormono stimuliatoriais, neturėjo reikšmingo poveikio FSH, LH, prolaktino ar TSH lygiams. Tai rodo tam tikrą hormoninį selektyvumą, būdingą būtent augimo hormono keliui, o ne plačią įtaką kitiems reprodukciniu požiūriu svarbiems hormonams šiame gyvūnų modelyje [4].
Tai teikia ramybę gyvūnų farmakologijos srityje. Tačiau tai nėra tas pats, kas specializuoti tyrimai dėl žmonių vaisingumo ar spermatozoidų kokybės. Nė vienas toks tyrimas dėl CJC-1295 ar ipamorelino poveikio vyrams nebuvo paskelbtas.
Dabartinių įrodymų ribotumas
Bendras vaizdas čia – tai reikšmingų, tačiau netiesioginių įrodymų vaizdas. Yra patikimų klinikinių duomenų, gautų atliekant tyrimus su žmonėmis, kurie sieja patį augimo hormoną su spermatozoidų judrumu ir reprodukcinių hormonų stabilumu konkrečiose populiacijose [1], [3]. Su ipamorelinu susiję tyrimai su gyvūnais konkrečiai rodo, kad jis, bent jau vienoje iš tiriamų rūšių, gali netrikdyti kitų reprodukcinių hormonų veiklos [4]. Taip pat yra vienas tyrimas su žuvimis, parodantis poveikį reprodukcinių ląstelių vystymuisi [2].
Tačiau nė vienas iš jų nesudaro tiesioginių įrodymų, kad CJC-1295 ar ipamorelinas daro įtaką žmogaus vaisingumui, spermatozoidų kokybei ar reprodukcinių hormonų pusiausvyrai vyrams ar moterims. Šiuo tikslu nebuvo atliktas nė vienas specialus tyrimas su žmonėmis, skirtas kuriam nors iš šių peptidų.
Atsakomybės apribojimas
Šis tekstas skirtas tik švietimo ir informavimo tikslams ir neturėtų būti traktuojamas kaip medicininė konsultacija, diagnozė ar gydymo rekomendacija. CJC-1295 ir ipamorelinas tebėra tiriamieji junginiai ir nėra patvirtinti nei FDA, nei Europos vaistų agentūros jokiam medicininiam naudojimui, nesvarbu, ar jie vartojami atskirai, ar kartu. Nė viename paskelbtame tyrime su žmonėmis nebuvo tiriamas šių junginių poveikis vaisingumui, spermos kokybei ar reprodukciniams hormonams. Kiekvienas asmuo, turintis susirūpinimą dėl vaisingumo, turėtų pasikonsultuoti su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu ar vaisingumo specialistu, kad gautų įrodymais pagrįstą įvertinimą ir gydymo galimybes.
Nuorodos
[1] Zhou, X.-Y., Ma, J.-N., Shen, Y.-Y., Xie, X.-R., & Ren, W. (2023). Augimo hormono poveikis suaugusių žmonių lytinėms liaukoms: poveikis reprodukcijai ir lytinei funkcijai. „International Journal of Endocrinology“, 2023 m., straipsnis Nr. 7492696. https://doi.org/10.1155/2023/7492696
[2] Gouda, M., ir Ganesh, C. B. (2024). Ghrelino agonisto ipamorelino acetato poveikis hipotalaminės-hipofizinės-sėklidžių ašiai cichlidų žuvyse, Oreochromis mossambicus. „Animal Reproduction Science“, 268, straipsnis Nr. 107550. https://doi.org/10.1016/j.anireprosci.2024.107550
[3] Ovesen, P., Jørgensen, J. O., Ingerslev, J., Ho, K. K., Ørskov, H., ir Christiansen, J. S. (1996). Augimo hormono terapija vyrams, turintiems vaisingumo sutrikimų. „Fertility and Sterility“, 66(2), 292–298. https://doi.org/10.1016/S0015-0282(16)58456-8
[4] Raun, K., Hansen, B. S., Johansen, N. L., Thøgersen, H., Madsen, K., Ankersen, M., ir Andersen, P. H. (1998). Ipamorelinas – pirmasis selektyvus augimo hormono sekretagogas. „European Journal of Endocrinology“, 139(5), 552–561. https://doi.org/10.1530/eje.0.1390552