Selankas ir ADHD: ką rodo tyrimai?

Selankas sukėlė susidomėjimą tarp tyrėjų ir nootropikais besidominčios bendruomenės dėl pranešimų apie jo poveikį nerimo reguliavimui, kognityviniams gebėjimams ir neurocheminiam balansui. Nors „Selank“ nebuvo patvirtintas kaip dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) gydymo būdas, keletas eksperimentinių ir klinikinių tyrimų rodo, kad jis gali veikti biologinius procesus, susijusius su dėmesiu, vykdomosiomis funkcijomis, darbinės atminties ir kognityviniais gebėjimais [1–4].

ADHD yra sudėtingas neurodevelopmentinis sutrikimas, kuriam būdingi dėmesio kontrolės, vykdomųjų funkcijų, emocinės reguliacijos ir neurotransmiterių signalizacijos pokyčiai. Šiuo metu taikomi gydymo metodai daugiausia orientuoti į dopamininius ir noradrenerginius takus. Tuo tarpu „Selank“ veikia kaip reguliuojantis neuropeptidas, kuris vienu metu daro įtaką daugeliui sistemų, įskaitant GABA-erginę signalizaciją, endogeninius opioidinius takus, su neuroplastika susijusius mechanizmus bei genų ekspresijos tinklus [1].

Vis dažniau frazė „Selankas ir ADHD” tai aptariama tyrimų apie neuroreguliacinius peptidus, galinčius padėti palaikyti koncentraciją, reguliuoti emocijas ir kognityvinius gebėjimus, kontekste.

Ar „Selank“ gali pagerinti koncentraciją?

Daugelis žmonių, besidominčių „Selank“, klausia savęs, ar jis gali padėti gerinti koncentraciją ir dėmesio sutelkimą. Nors šiuo metu nėra tiesioginių tyrimų, atliktų su ADHD sergančiais žmonėmis, esami duomenys rodo keletą mechanizmų, kurie teoriškai galėtų prisidėti prie dėmesio funkcijų gerinimo.

Tyrimai rodo, kad „Selank“ pasižymi nootropinėmis savybėmis ir gali stiprinti kognityvines funkcijas nesukeldamas žymios sedacijos ir nepablogindamas atminties [1]. Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad „Selank“ veikia kaip teigiamas GABA receptorių alosterinis moduliatorius, o tai gali padėti sumažinti pernelyg stiprias streso reakcijas ir su nerimu susijusius pažinimo sutrikimus [1].

Kadangi nerimas ir kognityvinė perkrova gali sustiprinti koncentracijos sunkumus, streso signalų sumažinimas gali netiesiogiai pagerinti dėmesio sutelkimą ir mąstymo aiškumą. Tyrimuose su žmonėmis taip pat buvo pastebėtas psichostimuliuojantis ir priešasteninis poveikis pacientams, sergantiems generalizuotu nerimo sutrikimu ir neurastenija, o tai rodo galimą teigiamą poveikį psichinei energijai ir kognityviniam našumui [2].

Tačiau reikia pabrėžti, kad nebuvo atlikti atsitiktinės atrankos klinikiniai tyrimai, kuriuose „Selank“ būtų vertinamas atsižvelgiant į pagrindinius ADHD simptomus, tokius kaip dėmesio sutrikimai, impulsyvumas ar hiperaktyvumas.

Selankas ir pažinimo funkcijos

Keletas tyrimų rodo, kad „Selank“ gali stiprinti kognityvines funkcijas per mechanizmus, susijusius su neuroplastika. Tyrimuose su gyvūnais Selank vartojimas per nosį pakeitė smegenų kilmės neurotrofinio faktoriaus (BDNF) ekspresiją hipokampe – baltymo, dalyvaujančio sinapsų plastiškume, mokymesi, atminties formavime ir neuronų adaptacijoje [3].

BDNF atlieka lemiamą vaidmenį palaikant sveiką neuronų tinklą ir skatinant pažinimo funkcijas. Neuroplastikos sutrikimai siejami su daugeliu neuropsichiatrinių sutrikimų, įskaitant ADHD. Nors dabartiniai duomenys nerodo, kad „Selank“ tiesiogiai gydo ADHD, jo poveikis neurotrofiniam signalizavimui gali iš dalies paaiškinti eksperimentiniuose tyrimuose pastebėtus kognityvinius privalumus.

Tyrėjai taip pat teigia, kad „Selank“ vaisto antistrinis ir neuroreguliacinis poveikis gali padėti palaikyti kognityvines funkcijas stresinėse situacijose, nesukeliant raminamojo poveikio, būdingo tradiciniams antistriniams vaistams [1].

Ar „Selank“ yra nootropikas?

Selank dažnai apibūdinamas kaip nootropinis peptidas, nes eksperimentiniai tyrimai parodė, kad jis turi kognityvines funkcijas stiprinančių ir neuroprotektyvių savybių. Skirtingai nuo klasikinių stimuliatorių, kurie veikia daugiausia didindami katecholaminų aktyvumą, Selank, atrodo, veikia kaip reguliuojantis peptidas, vienu metu veikiantis kelias neurotransmiterių sistemas ir su neuroplastika susijusius kelius [1].

Eksperimentiniai ir klinikiniai tyrimai rodo, kad „Selank“ gali padėti reguliuoti emocijas, stiprinti atsparumą stresui, gerinti kognityvines funkcijas, mąstymo aiškumą, mokymosi procesus, atminties formavimąsi, su neuroplastiškumu susijusius mechanizmus bei palaikyti normalią neuronų veiklą [1–3].

Nepaisant to, šiuo metu turimi įrodymai yra riboti, todėl reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant nustatyti, ar šie efektai suteikia reikšmingą naudą žmonėms, sergantiems ADHD.

Ar „Selank“ veikia esant ADHD?

Šiuo metu nėra pakankamai mokslinių įrodymų, leidžiančių teigti, kad „Selank“ yra veiksmingas ADHD gydymo būdas.

Nebuvo atlikti didelio masto klinikiniai tyrimai, kuriuose būtų vertinamas „Selank“ poveikis vaikams ar suaugusiesiems, sergantiems ADHD. Dabartiniai rezultatai rodo, kad „Selank“ gali stiprinti kognityvines funkcijas ir mažinti su nerimu susijusius kognityvinius sutrikimus, tačiau jo tiesioginis poveikis pagrindiniams ADHD simptomams lieka nežinomas.

Moksliškai labiausiai pagrįsta išvada yra ta, kad „Selank“ turi savybių, kurios teoriškai gali palaikyti tam tikras pažintines ir emocines funkcijas, svarbias sergant ADHD, tačiau prieš darant išvadas dėl jo veiksmingumo būtina atlikti specializuotus klinikinius tyrimus.

Ar „Selank“ gali padėti kovojant su depresija?

Tyrimai apie „Selank“ ir depresiją

Depresija yra daugialypio pobūdžio sutrikimas, apimantis sudėtingas sąveikas tarp neurotransmiterių, neuroplastiškumo, streso reguliavimo, uždegimo ir smegenų tinklų veikimo. Kadangi „Selank“ veikia keletą iš šių sistemų, mokslininkai tyrė, ar šis peptidas gali turėti nuotaiką gerinančių savybių.

Dabartiniai duomenys rodo, kad Selank turi anksiolitinį, neuroprotektyvų ir kognityvines funkcijas reguliuojantį poveikį, tačiau tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys jo naudojimą kaip antidepresanto, tebėra riboti [1–4].

Ar „Selank“ padeda kovoti su depresija?

Keletas tyrimų rezultatų rodo, kad „Selank“ gali daryti įtaką biologiniams procesams, kurie dažnai sutrinka sergant depresija.

Pirma, buvo įrodyta, kad Selank moduliuoja GABA receptorių aktyvumą per teigiamus alosterinius mechanizmus [1]. GABA-erginės signalizacijos sutrikimai yra susiję tiek su nerimo, tiek su depresijos sutrikimais, o slopinančios neurotransmisijos pagerėjimas gali prisidėti prie emocinio stabilumo.

Antra, Selank veikia endogeninius opioidinius peptidus, slopindamas enkefalinų skaidymo fermentus ir prailgindamas jų veikimą [4]. Šie natūraliai organizme esantys peptidai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant emocijas, prisitaikant prie streso ir apdorojant paskatinimus, o tai gali turėti įtakos nuotaikai.

Trečia, eksperimentiniai tyrimai parodė, kad „Selank“ reguliuoja BDNF ekspresiją hipokampe [3]. Sumažėjęs BDNF aktyvumas siejamas su neuroplastiškumo sutrikimais ir depresija, todėl mokslininkai iškėlė hipotezę, kad intervencijos, veikiančios neurotrofinius kelius, gali prisidėti prie emocinės gerovės.

Ką rodo tyrimai su žmonėmis?

Klinikiniai tyrimai, susiję su preparatu „Selank“, buvo atliekami daugiausia asmenims, sergantiems generalizuotu nerimo sutrikimu ir neurastenija, o ne pacientams, sergantiems sunkiu depresiniu sutrikimu [2]. Šie tyrimai parodė vaisto antianksčiojantį poveikį, taip pat antiastenines ir psichostimuliuojančias savybes, leidžiančias manyti, kad vaistas padeda sumažinti psichinį nuovargį ir pagerinti bendrą emocinį funkcionavimą.

Tačiau šių rezultatų nereikėtų vertinti kaip įrodymo, kad jie tinka klinikinės depresijos gydymui.

Nebuvo atlikta didelio masto atsitiktinės atrankos klinikinių tyrimų, kuriuose būtų vertinamas „Selank“ veiksmingumas gydant sunkią depresiją, distimiją ar vaistams atsparią depresiją.

Dabartinis mokslinis prašymas

Turimi duomenys rodo, kad „Selank“ veikia keletą biologinių sistemų, dalyvaujančių nuotaikos reguliavime, įskaitant GABA-erginę signalizaciją, endogeninių opioidų aktyvumą, neuroplastiškumą ir prisitaikymą prie streso [1–4]. Teoriškai šie mechanizmai gali stiprinti emocinį atsparumą ir psichinę gerovę.

Tačiau dabartiniai rezultatai yra preliminarūs, ir nėra pakankamai klinikinių įrodymų, kad būtų galima teigti, jog „Selank“ yra veiksminga priemonė depresijos gydymui.

Ar „Selank“ padeda užmigti?

Selank ir miego reguliavimas

Miegas ir nerimas yra glaudžiai susiję. Lėtinis stresas ir per didelis sužadinimas gali trukdyti užmigti, išlaikyti miegą ir pabloginti jo kokybę. Kadangi „Selank“ pasižymi raminamuoju poveikiu ir reguliuoja reakciją į stresą, daugelis žmonių svarsto, ar jis taip pat gali padėti užmigti.

Dabartiniai duomenys rodo, kad „Selank“ gali netiesiogiai prisidėti prie geresnio miego, gerindamas emocinę pusiausvyrą ir mažindamas su nerimu susijusį pernelyg didelį sužadinimą, nors tiesioginiai tyrimai, susiję su miegu, tebėra riboti [1–4].

Ar „Selank“ gali padėti užmigti?

Skirtingai nuo klasikinių raminamųjų vaistų, „Selank“ neatrodo veikiantis bendrai slopindamas centrinę nervų sistemą.

Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad „Selank“ moduliuoja GABA receptorių aktyvumą per teigiamus alosterinius mechanizmus [1]. GABA yra pagrindinis slopinamasis neurotransmiteris smegenyse ir atlieka lemiamą vaidmenį atsipalaidavimui bei miego reguliavimui. Veikdamas GABA-erginę signalizaciją ir nesukeldamas ryškaus raminamojo poveikio, „Selank“ gali padėti normalizuoti pernelyg didelio psichinio ir fiziologinio sužadinimo būsenas.

Tyrimai su žmonėmis taip pat parodė, kad „Selank“ mažina nerimo simptomus, tuo pačiu pasižymėdamas psichostimuliuojančiu ir priešastenišku poveikiu, o ne sukelia pernelyg didelį mieguistumą ar sedaciją [2].

Šis skirtumas yra svarbus, nes galimas miego kokybės pagerėjimas gali būti susijęs su nerimo sumažėjimu ir geresniu emocijų reguliavimu, o ne su tiesioginiu miego skatinančiu poveikiu.

Ar „Selank“ gerina miego kokybę?

Moksliniai tyrimai, susiję su su amžiumi susijusiais hormoniniais pokyčiais, miegu ir kognityvinėmis funkcijomis, pabrėžia glaudų ryšį tarp neuroendokrininės reguliacijos, smegenų veiklos ir miego kokybės [5]. Kadangi „Selank“ veikia kelias neuroreguliacines sistemas, susijusias su emocijų apdorojimu ir neuroplastika, mokslininkai teigia, kad jo raminamosios savybės gali prisidėti prie geresnių miego rezultatų.

Kai kurie žmonės teigė, kad miego kokybė pagerėjo sumažėjus nerimui ir pernelyg intensyviam protiniam aktyvumui, tačiau šie pastebėjimai yra tik pavieniai atvejai.

Šiuo metu nėra atlikta didelio masto atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, kuriuose būtų vertinami objektyvūs miego rodikliai, tokie kaip užmigimo laikas, miego efektyvumas, bendras miego laikas ar miego struktūra, vartojant „Selank“.

Ar „Selank“ yra nosinis peptidas?

Remiantis turimais įrodymais, Selankas neturėtų būti laikomas tiesiogiai miegą sukeliančiu peptidu.

Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad „Selank“ gali netiesiogiai padėti užmigti, mažindamas su stresu susijusį nerimą ir pernelyg didelį sužadinimą, reguliuodamas GABA-erginę neurotransmisiją, padėdamas reguliuoti emocijas ir skatindamas atsipalaidavimui palankią neurocheminę pusiausvyrą [1–4].

Reikia atlikti tolesnius klinikinius tyrimus, siekiant nustatyti, ar šie poveikiai lemia išmatuojamą miego kokybės pagerėjimą ar miego sutrikimų sumažėjimą.

Atsakomybės apribojimas

Šis tekstas skirtas tik švietimo ir informavimo tikslams. Selank daugelyje šalių tebėra tiriamasis peptidas, o didžioji dalis turimų duomenų yra gauta iš ikiklinikinių tyrimų ir ankstyvųjų tyrimų su žmonėmis. Nors paskelbti tyrimai rodo, kad „Selank“ gali daryti įtaką kognityviniams gebėjimams, emocijų reguliavimui, neuroplastiškumui ir su stresu susijusiems procesams, šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo veiksmingumą gydant ADHD, depresiją ar miego sutrikimus.

Tik moksliniams tikslams: „Semax Polska“ siūlomi „Selank“ produktai skirti tik laboratoriniams ir moksliniams tyrimams. Jie nėra patvirtinti žmonėms vartoti, naudoti medicinoje, diagnostikai, gydymui ar ligų prevencijai. Reikia atlikti papildomus, tinkamai suplanuotus klinikinius tyrimus su žmonėmis, kad būtų galima visapusiškai įvertinti „Selank“ terapinį potencialą ir ilgalaikį saugumo profilį.

Nuorodos

[1] Vyunova, T. V., Andreeva, L., Shevchenko, K., ir Myasoedov, N. F. (2018). Peptidiniai anksiolitikai: heptapeptido „Selank“ biologinio aktyvumo molekuliniai aspektai. „Protein and Peptide Letters“, 25(10), 914–923. https://doi.org/10.2174/0929866525666180925144642

[2] Zozulia, A. A., Neznamov, G. G., Siuniakov, T. S., Kost, N. V., Gabaeva, M. V., Sokolov, O. Y., Serebriakova, E. V., Siranchieva, O. A., Andriushenko, A. V., Telesheva, E. S., Siuniakov, S. A., Smulevich, A. B., Myasoedov, N. F., ir Seredenin, S. B. (2008). Naujojo peptidinio anksiolitiko „Selank“ veiksmingumas ir galimi veikimo mechanizmai gydant generalizuotus nerimo sutrikimus ir neurasteniją. S. S. Korsakovo vardo neurologijos ir psichiatrijos žurnalas, 108(4), 38–48. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18454096/

[3] Levitskaya, N. G., Andreeva, L. A., Mezentseva, M. V., Shapoval, I. M., Podchernyaeva, R. Y., Shcherbenko, V. E., Potapova, L. A., Russu, L. I., Ershov, F. I., ir Myasoedov, N. F. (2010). Peptido „Selank“ intranazinis vartojimas reguliuoja BDNF ekspresiją žiurkių hipokampe in vivo. „Doklady Biological Sciences“, 431, 79–82. Prieinama adresu: https://www.researchgate.net/profile/Natalia-Levitskaya/publication/23306196_Intranasal_administration_of_the_peptide_Selank_regulates_BDNF_expression_in_the_rat_hippocampus_in_vivo

[4] Zozulya, A. A., Kost, N. V., Sokolov, O. Y., Gabaeva, M. V., Grivennikov, I. A., Andreeva, L. N., Zolotarev, Y. A., Ivanov, S. V., Andryushchenko, A. V., Myasoedov, N. F., & Smulevich, A. B. (2001). „Selank“ slopinamasis poveikis enkefaliną skaidančioms fermentams kaip galimas jo anksiolitinio poveikio mechanizmas. „Experimental Biology and Medicine“ biuletenis, 131(4), 315–317. https://doi.org/10.1023/A:1017979514274

[5] Vitiello, M. V., Schwartz, R. S., Moe, K. E., Mazzoni, G., ir Merriam, G. R. (2001). Su amžiumi susijusių somatotropinių hormonų, miego ir kognityvinių funkcijų pokyčių gydymas. „Dialogues in Clinical Neuroscience“, 3(3), 229–236. https://doi.org/10.31887/DCNS.2001.3.3/mvvitiello