Ar tesamorelinas padeda mažinti riebalų kiekį? Klinikiniai įrodymai ir tikėtini rezultatai

Klinikiniai duomenys nuosekliai rodo išmatuojamus riebalų netekimo rezultatus gydymo tesamorelinu metu. Placebo kontroliuojamame tyrime, kurį atliko Falutz J ir kt. (2007), ŽIV užsikrėtę asmenys, 26 savaites vartoję 2 mg tesamorelino per dieną, pasiekė apie 15% vidaus pilvo riebalų sumažėjimą, palyginti su placebu [4]. Dalyvių taip pat buvo pastebėtas juosmens apimties sumažėjimas bei trigliceridų ir cholesterolio rodiklių pagerėjimas be ženklaus cukraus kiekio kraujyje kontrolės pablogėjimo.

Šiuos rezultatus patvirtino didesnio masto III fazės klinikiniai tyrimai. Atlikę daugiacentrinę metaanalizę, apimančią 806 dalyvius, Falutz J ir kt. (2010) nustatė, kad po 26 savaičių gydymo tesamorelinu vidutinis vidaus organų riebalinio audinio sumažėjimas sudarė apie 15,41 % [5]. Tyrėjai taip pat pastebėjo juosmens apimties, pilvo išvaizdos ir kelių metabolinių rodiklių pagerėjimą. Svarbu tai, kad gydymą tęsę dalyviai išlaikė su riebalų sumažėjimu susijusius privalumus iki 52 savaičių, o gydymą nutraukę asmenys palyginti greitai vėl kaupė vidaus organų riebalus.

Tesamorelinas taip pat pasirodė esąs naudingas mažinant su pilvo nutukimu ir medžiagų apykaitos sutrikimais susijusį kepenų riebalų kiekį. Stanley TL ir kt. (2014), tesamorelinas žymiai sumažino tiek pilvo vidinį riebalų sluoksnį, tiek kepenų riebalų kiekį ŽIV teigiamų asmenų, turinčių per didelį riebalų sankaupą pilvo srityje [6]. Kepenų riebalai – tai riebalai, kaupiasi pačiose kepenyse. Dalyviai, kuriems buvo skiriamas tesamorelinas, patyrė giluminio pilvo riebalų sumažėjimą, o placebą gavusioje grupėje buvo stebimas jo padidėjimas. Panašūs rezultatai pateikti Stanley TL ir kt. (2019), kuriame tesamorelinas sumažino kepenų riebalų kiekį maždaug 37%, palyginti su pradiniais rodikliais, asmenims, sergantiems su ŽIV susijusia nealkoholine riebaline kepenų liga (NAFLD) [7].

Be to, tyrimai rodo, kad tesamorelinas gerina bendrą kūno sudėtį, o ne tik mažina svorio skalėje matomą kūno masę. Adrian S ir kt. (2019) įrodė, kad asmenys, kuriems buvo veiksmingas gydymas tesamorelinu, patyrė raumenų ploto ir tankio padidėjimą, tuo pačiu sumažėjo pilvo riebalų kiekis [8]. Raumenų tankis susijęs su raumenų kokybe ir sudėtimi, o tai rodo, kad tesamorelinas gali padėti išlaikyti arba pagerinti raumenų masę, tuo pačiu mažindamas žalingą vidaus riebalų kiekį.

Tesamorelino vartojimo metu prarasto riebalų kiekis gali skirtis tarp skirtingų asmenų, tačiau tyrimai nuosekliai rodo, kad per maždaug 3–6 mėnesius kasdienio gydymo vidaus organų riebalų kiekis sumažėja klinikiškai reikšmingai. Daugelyje klinikinių tyrimų visceralinių riebalų sumažėjimas svyravo nuo maždaug 11% iki 18%, priklausomai nuo gydymo trukmės ir individualių metabolinių savybių [4,5,9]. Dalyviai, turintys metabolinį sindromą, padidėjusį trigliceridų kiekį, nutukimą ir didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, dažnai pasiekdavo didesnį visceralinių riebalų sumažėjimą gydymo metu [10].

Atrodo, kad tesamorelinas ypač veiksmingai mažina pilvo vidinį riebalinį audinį, o ne sukelia bendrą svorio netekimą. Priešingai nei daugelis svorio metimo terapijų, kurios gali sumažinti tiek riebalų, tiek raumenų masę, tesamorelinas pirmiausia veikia giliai esančius pilvo riebalus, tuo pačiu padėdamas išlaikyti sveikesnius poodinius riebalus ir raumenų masę [3–6]. Klinikiniai tyrimai taip pat parodė, kad pagerėjo juosmens apimtis, riebalų kiekis liemens srityje, kepenų riebalų kiekis, trigliceridų ir adiponektino lygis [5,11]. Adiponektinas yra hormonas, dalyvaujantis insulino jautrumo ir medžiagų apykaitos reguliacijoje.

Tyrimai taip pat rodo, kad gydymo tęsimas gali būti svarbus norint išlaikyti pasiektus rezultatus. Ilgalaikiai tyrimai parodė, kad dalyviai, nutraukę gydymą tesamorelinu, laikui bėgant dažnai vėl kaupdavo pilvo vidinį riebalinį audinį, o tęsiant gydymą išlikdavo sumažėjęs pilvo riebalų kiekis ir pagerėję medžiagų apykaitos rodikliai [5,9]. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tesamorelino veikimas priklauso nuo nuolatinės natūralių organizmo GH kelių stimuliacijos.

Apskritai, dabartiniai klinikiniai duomenys rodo, kad tesamorelinas veiksmingai mažina pilvo riebalų kiekį ir gerina kūno sudėtį, ypač žmonėms, sergantiems su ŽIV susijusia lipodistrofija ir kepenų riebaline liga. Tyrimai su žmonėmis nuosekliai rodo pilvo riebalų, juosmens apimties, kepenų riebalų ir metabolinio rizikos rodiklių sumažėjimą, tuo pačiu išlaikant raumenų masę ir palyginti stabilų gliukozės metabolizmą [4–11].

Atsakomybės apribojimas

Šis tekstas yra skirtas tik švietimo ir mokslinio informavimo tikslams. Jo negalima traktuoti kaip medicininės konsultacijos, diagnozės ar gydymo rekomendacijų. Tesamorelinas yra receptinis vaistas, patvirtintas daugiausia HIV sukeltai lipodistrofijai gydyti. Terapijos, veikiančios augimo hormoną ir medžiagų apykaitos procesus, reikalauja medicininės priežiūros, laboratorinių tyrimų stebėjimo ir individualaus klinikinio įvertinimo, kurį atlieka kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas.

Nuorodos

1. LiverTox: Klinikinė ir mokslinė informacija apie vaistų sukeltą kepenų pažeidimą [Internetas]. (2018). Tesamorelinas. Bethesda (MD): Nacionalinis diabeto, virškinimo trakto ir inkstų ligų institutas. Prieinama adresu: NCBI Bookshelf: Tesamorelino apžvalga
2. PubChem. (2025). „Tesamorelin“ junginio apžvalga. Nacionalinis biotechnologijos informacijos centras. Prieinama adresu: „PubChem“ tesamorelino apžvalga
3. Falutz J, Allas, S., Blot, K. ir kt. (2007). Augimo hormono išskyrimo faktoriaus metabolinis poveikis ŽIV užsikrėtusiems pacientams. „The New England Journal of Medicine“, 357(23), 2359–2370. https://doi.org/10.1056/NEJMoa072375
4. Falutz J, Potvin, D., Mamputu, J. C., Assaad, H., Zoltowska, M., Michaud, S. E., Berger, D., Somero, M., Moyle, G., Brown, S., Martorell, C., Turner, R., & Grinspoon, S. (2010). Augimo hormono išskyrimo faktoriaus tesamorelino poveikis ŽIV užsikrėtusiems pacientams, kuriems susikaupęs pilvo riebalų perteklius: atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamas tyrimas su saugumo pratęsimu. „Journal of Acquired Immune Deficiency Syndromes“, 53(3), 311–322. https://doi.org/10.1097/QAI.0b013e3181cbdaff
5. Falutz J, Mamputu, J. C., Potvin, D., Moyle, G., Soulban, G., Loughrey, H., Marsolais, C., Turner, R., & Grinspoon, S. (2010). Tesamorelino (TH9507), augimo hormono išskyrimo faktoriaus analogo, poveikis žmogaus imunodeficito virusu užsikrėtusiems pacientams, turintiems per daug pilvo riebalų: dviejų daugiacentrinių, dvigubai aklu, placebu kontroliuojamų 3 fazės tyrimų su saugumo pratęsimo duomenimis suvestinė analizė. „The Journal of Clinical Endocrinology & Metabolism“, 95(9), 4291–4304. https://doi.org/10.1210/jc.2010-0490
6. Stanley TL, Feldpausch, M. N., Oh, J. ir kt. (2014). Tesamorelino poveikis vidaus organų riebalams ir kepenų riebalams ŽIV užsikrėtusiems pacientams, kuriems susikaupę pilvo riebalai: atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas. JAMA, 312(4), 380–389. https://doi.org/10.1001/jama.2014.8334
7. Stanley TL, Fourman, L. T., Feldpausch, M. N. ir kt. (2019). Tesamorelino poveikis nealkoholinei riebalinei kepenų ligai ŽIV užsikrėtusiems asmenims: atsitiktinių imčių, dvigubai aklu, daugiacentrinis tyrimas. „The Lancet HIV“, 6(12), e821–e830. https://doi.org/10.1016/S2352-3018(19)30338-8
8. Adrian S, Scherzinger, A., Sanyal, A. ir kt. (2019). Augimo hormono išskyrimo hormono analogas tesamorelinas mažina raumenų riebalų kiekį ir didina raumenų plotą suaugusiems, sergantiems ŽIV. „The Journal of Frailty & Aging“, 8(3), 154–159. https://doi.org/10.14283/jfa.2018.45
9. Falutz J, Allas, S., Mamputu, J. C. ir kt. (2008). Tesamorelino, augimo hormono išskyrimo faktoriaus analogas, ilgalaikis saugumas ir poveikis ŽIV infekuotiems pacientams, kuriems susikaupęs pilvo riebalų sluoksnis. AIDS, 22(14), 1719–1728. https://doi.org/10.1097/QAD.0b013e32830a5058
10. Mangili A, Falutz, J., Mamputu, J. C., Stepanians, M., & Hayward, B. (2015). Veiksniai, lemiantys gydymo tesamorelinu, augimo hormono išskyrimo faktoriaus analogu, atsaką ŽIV užsikrėtusiems pacientams, turintiems per daug pilvo riebalų. PLoS ONE, 10(10), e0140358. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0140358
11. Stanley TL, Falutz, J., Marsolais, C. ir kt. (2012). Vidaus organų riebalinio audinio sumažėjimas siejamas su geresniu medžiagų apykaitos profiliu ŽIV užsikrėtusiems pacientams, vartojantiems tesamoreliną. „Clinical Infectious Diseases“, 54(11), 1642–1651. https://doi.org/10.1093/cid/cis251